Turite nuotrauką? Akimirksniu atpažinkite žuvį su Fishby programėle.
Atidaryti programėlęAprašymas
Europinis kūjagalvis (Cottus gobio) yra maža, dugninė gėlavandenė žuvis, priklausanti kūjagalvinių (Cottidae) šeimai. Jis pasižymi plokščia, didele galva ir kūnu, kuris siaurėja link uodegos. Ši žuvis yra puikiai prisitaikiusi gyventi greitai tekančiuose, deguonies prisotintuose vandenyse, dažnai slepiasi po akmenimis ar augalija. Dėl savo maskuojančios spalvos ir elgesio, kūjagalvis yra sunkiai pastebimas natūralioje aplinkoje. Jis yra svarbi ekosistemos dalis, tarnaujanti kaip maisto šaltinis didesniems plėšrūnams ir kontroliuojanti bestuburių populiacijas.
Fizinės ypatybės
- Kūno forma
- flat
- Spalva
- Kūno spalva varijuoja nuo pilkai rudos iki gelsvai žalios, su tamsiomis netaisyklingomis dėmėmis ir juostomis, kurios padeda maskuotis dugne. Pilvas šviesesnis, dažnai balkšvas ar gelsvas.
- Žvynų tipas
- none
- Burnos padėtis
- terminal
- Skiriamieji požymiai
- Didelė, plokščia galva, platesnė už kūną., Didelės akys, esančios galvos viršuje., Plati burna su smulkiais dantimis., Kūnas be žvynų, padengtas gleivėmis ir smulkiais spygliukais (dermal papillae)., Du nugaros pelekai, pirmasis su kietais spinduliais, antrasis su minkštais., Dideli krūtinės pelekai, išskleisti į šonus, padedantys išlaikyti poziciją srovėje.
- Nugaros pelekas
- Du nugaros pelekai: pirmasis trumpesnis, su 6-9 kietais spinduliais; antrasis ilgesnis, su 16-19 minkštų spindulių.
- Uodegos pelekas
- Uodegos pelekas apvalus arba šiek tiek įgaubtas, su 11-13 spindulių.
- Krūtinės pelekas
- Dideli, vėduoklės formos krūtinės pelekai, su 13-15 spindulių, siekiantys analinio peleko pradžią.
- Skiriamieji pelekai
- Pilvo pelekai yra po krūtinės pelekais, su vienu kietu ir 3-4 minkštais spinduliais.
Atpažinimo patarimai
Galva
Didelė, plokščia, platesnė už kūną, su akimis, esančiomis galvos viršuje.
Kūnas
Be žvynų, padengtas gleivėmis ir smulkiais spygliukais, maskuojančios spalvos su tamsiomis dėmėmis.
Peletai
Du nugaros pelekai, dideli, vėduoklės formos krūtinės pelekai.
Dydis
Paprastai neviršija 10-12 cm ilgio.
Buveinė
- Vandens tipas
- freshwater
- Gylis
- Dažniausiai gyvena sekliuose vandenyse, nuo kelių centimetrų iki kelių metrų gylio.
- Aplinka
- Gyvena švariuose, gerai aeruojamuose upeliuose, upėse ir ežeruose su akmenuotu ar žvyruotu dugnu. Mėgsta greitai tekančias sroves, kur slepiasi po akmenimis, šaknimis ar augalija. Jautrus vandens taršai ir deguonies trūkumui.
- Geografinis paplitimas
- Plačiai paplitęs Europoje, nuo Didžiosios Britanijos ir Prancūzijos vakaruose iki Rusijos rytuose. Šiaurėje arealas siekia Skandinaviją, pietuose – Alpių regioną ir Balkanus. Lietuvoje aptinkamas daugelyje upių ir upelių, ypač švaresniuose ir sraunesniuose vandenyse.
Informacija akvariumui
- Priežiūros sudėtingumas: intermediate
- Temperamentas: territorial
- Mityba: carnivore
- Minimalus akvariumo dydis: 100 litrų
- Temperatūra: 10-18°C
- pH lygis: 6.5-7.5
- Kietumas: 5-15 dGH
- Suderinamumas: Geriausiai laikyti vieną arba su kitomis dugninėmis, panašaus dydžio ir temperamento žuvimis, kurios nereikalauja aukštos temperatūros. Venkite laikyti su mažomis žuvimis, kurias gali suėsti.
- Specialūs reikalavimai: Reikalingas gerai aeruojamas akvariumas su stipria vandens srove, daug slėptuvių (akmenų, šaknų), smėlio ar smulkaus žvyro substratas. Jautrus vandens kokybei, todėl būtini reguliarūs vandens keitimai.
Informacija apie laukinę populiaciją
- Apsaugos statusas: least concern
- Sezoniškumas: Aktyvus ištisus metus, tačiau veisimosi sezonas prasideda ankstyvą pavasarį (kovas-gegužė), kai vandens temperatūra pakyla.
- Rinkos kaina: Nėra komercinės žvejybos
- Komercinė reikšmė: none
- Skonis: Nėra plačiai vartojamas maistui dėl mažo dydžio ir kaulėtumo.
- Tekstūra: Nėra plačiai vartojamas maistui dėl mažo dydžio ir kaulėtumo.
- Maistinė vertė: Nėra plačiai vartojamas maistui.
Pagrindiniai faktai
Dugninis gyvenimo būdasbehavior
Europinis kūjagalvis didžiąją laiko dalį praleidžia ant dugno, pasislėpęs po akmenimis ar augalija, laukdamas grobio.
Maskuotės meistrasamazing
Jo kūno spalva ir raštai puikiai imituoja aplinkos dugną, todėl jis yra sunkiai pastebimas plėšrūnams ir grobiui.
Tėvo rūpestisbehavior
Patinas saugo ikrus ir mailių, kol jie išsirita ir tampa savarankiški.
Bioindikatoriusinteresting
Dėl jautrumo vandens kokybei, kūjagalvis yra laikomas švarių ir gerai aeruojamų vandenų bioindikatoriumi.
Naktinis medžiotojasbehavior
Aktyviausias yra naktį, kai medžioja smulkius bestuburius.
Saugos informacija
Saugu- Saugumo lygis: safe
- Nuodinga: Ne
- Tinkamumas maistui: not recommended
- Elgesio su žuvimi pastabos: Europinis kūjagalvis nėra pavojingas žmogui. Rekomenduojama elgtis atsargiai, kad nebūtų pažeista gleivėta odelė. Gali įdurti aštriais pelekų spinduliais, tačiau tai nėra pavojinga.
Panašūs rūšys
Upinis kūjagalvis
Cottus perifretum
Anksčiau laikytas Cottus gobio porūšiu, dabar išskirtas kaip atskira rūšis. Skiriasi genetine struktūra ir subtiliais morfologiniais skirtumais, pavyzdžiui, spyglių skaičiumi ant preoperculum kaulo ir krūtinės pelekų spindulių skaičiumi. Dažnai reikalingas genetinis tyrimas tiksliam atskyrimui.
Sibiro kūjagalvis
Cottus sibiricus
Aptinkamas Rytų Europoje ir Azijoje. Skiriasi spyglių išsidėstymu ant galvos ir kūno, taip pat genetine struktūra.
Kalninis kūjagalvis
Cottus poecilopus
Turi ryškias juodas juostas ant pilvo pelekų, ko neturi europinis kūjagalvis. Taip pat skiriasi spyglių išsidėstymu ir genetika.
Mokslinė klasifikacija
- Karalystė
- Animalia
- Tipas
- Chordata
- Klasė
- Actinopterygii
- Būrys
- Scorpaeniformes
- Šeima
- Cottidae
- Gentis
- Cottus
- Rūšis
- Cottus gobio
Sužinokite apie Europinis kūjagalvis
Atpažinkite žuvis bet kur
Nemokama iOS, Android ir žiniatinklyje. Atpažinimas iš nuotraukos, išsami informacija apie rūšis ir dar daugiau.